Ir kas man beveik kiekvieną dieną gadina nuotaiką? Hmm, nemažai dalykų. Švietimo sistema yra vienas iš tų dalykų. Jaučiuosi taip, lyg iš manęs norėtų padaryti robotą, kuris puikiai atlieka mašinos vaidmenį. Kiekviena diena švietimo įstaigoje mane žlugdo. Man reikia daugiau laisvės, nenoriu laikytis tų kvailų taisyklių ir laikytis kažkieno nustatyto tvarkaraščio. Nenoriu mokytis nesąmonių, kurių man neprireiks. Nenoriu mokytis taisyklių, kurios kažkada vis tiek bus paneigtos arba pataisytos [nėra taisyklės, kuri savo laiku nebus paneigta arba pataisyta]. Nenoriu mokytis išgalvotos istorijos, kai tuo tarpu tiesa nuslėpta. Ar mane turėtų mokyti žmonės, kurie nekenčia kitų žmonių ir patys yra nelaimingi? Juk jie turėtų būti teigiamas pavyzdys. Deja. Nors svajonės liks svajonėmis, nes visuomenei nenaudingi laimingi, laisvi ir gyvenimu patenkinti žmonės. Juk kas tuomet bus tie masiški vartotojai? O jei nebus vartotojų, kaip tuomet kas bus milžiniškų turtų šaltinis? Jei žmonės bus laisvi, kaip tada išsaugoti valdžią? Ech, tie, kurie taip elgiasi irgi žmonės [nors dėl šito dar galima būtų ginčytis], o žmonėms būdinga klysti. Bet mes visi privalome turėti teisę į laimę. Ir turime, tiesą pasakius, tik kai kurios nepalankios aplinkybės labai pasunkina šį procesą. Jei šneku, kad moko nesąmones, ką tuomet aš norėčiau mokytis? Kiekvienas žmogus turi savo pašaukimą, tai galima išsiaiškinti jau vaikystėje stebint vaiką, bet dažniausiai jaunimas šiais laikais pasiklysta, nes patiki kitų primesta nuomone. Vieną gal žavi aukštasis mokslas, kitą - kūryba, dar kitą - fizinė veikla. Bet visiems nepakenktų santykių psichologijos, gamtos gerbimo ir tausojimo, sveikatos, nemirštančių dvasinių tiesų pamokos.
,,Išsilavinimas yra tai, kas lieka, kai pamiršti viską, ko mokeisi mokykloje.“- Albertas Einšteinas
Dar keli įdomūs filmukai:
