Rami diena

Vos atsikėlus ryte pastebėjau vieną dalyką - vėl ruduo, sniego nebeliko. Nors žiemos vaizdas už lango būtų labiau pradžiuginęs, ryte tvyrojęs rūkas atrodė irgi nuostabiai. Ką šiandien nuveikiau? Nieko ypatingo, į mokyklą nėjau dėl galvos skausmo, todėl diena praėjo ramiai ir gana gerai.  Pažiūrėjau filmą, paskaičiau knygas, pamiegojau, atlikau kasdieninius apmąstymus. Vis geriau negu laiko švaistymas klausant kai kurių nesąmonių mokykloj ir kasdieninis savo kūno gabenimas iš vienos vietos į kitą kokias dvi valandas.


Antradieninės sapalionės:
Muzika, smilkalai, knyga rankose, saulė vakaruose, tvyranti tuštuma, arti nėra jokio žmogaus, šuo ramiai guli, tarsi džiaugiasi savo atgyventu senatvės poilsiu. Ir tada apima tas akimirkos trapumo jausmas, o giliai viduje kažko liūdna. Prisimenu visus nuotykius, pasiilgsiu kelių žmonių, pasiilgstu savo nerūpestingumo. Bet ramu, nors ir tuščia, bet ramu. Labiausiai mane nustebino aiškumas, net nebuvo minties dėl kažko abejoti, kažką svarstyti... Dar negaliu ilsėtis ramybėje, dar išliko tas nuotykių troškimas!

Antradieninis grojaraštis:

                                                                       Geros dienos! :)