Ir suprask tai kaip nori

 Lygiai prieš savaitę aš sėdėjau ir verkiau vonioje su saujele vaistų. Rankos drebėjo, o akys žiūrėjo tolyn pro langą... Viskas pasibaigė sąlyginai gerai, tik paverkiau valendėle dvi, nusisluoščiau šlapius skriuostus ir toliau gyvenau lyg niekur nieko.

  O dabar atrodo, kad galėčiau pakilti iki debesų ir garsiai šaukti: AŠ MYLIU PASAULĮ LABAI LABAI! Toks gražus ruduo, tie lapai tobuli, gaivus oras.. Šilti vakarai, malonios dienos net mano nemėgtoj vietoj. O svarbiausia!... Energija, entuziazmas, džiaugsmas, pasitikėjimas savimi. Ir anksčiau taip kartais būdavo, bet dažniausiai dėl kažkokio konkretaus tikslo. O dabar man tiesiog gera. Nereikia miego, nereikia liūdesio. Jaučiuosi kaip stebuklingas animacinis personažas. O gal ir esu?...

Welcome to my weird world.