Viena iš jų man jau turbūt sapnuosis kaip košmaras. Niekaip negaliu draugiškai jos atsikratyti daugelį metų. Aš noriu kur nors nueiti su savo kitomis draugėmis, ji atseka. Norim kartu daryti kokį projektą, ji prisimazina. Kai tik randa laisvo laiko, nepraleidžia progos įsiterpti į mano ir kitų pokalbį, tik kai visi nutyla, tada nustebusiai pažvelgia į mane. Dažnai ją pagaunu stebinčią mane, bet ne šiaip stebinčią, o tiesiog įbedusią žvilgsnį ilgą laiką (atrodo kraupiai, kaip kokia užhipnotizuota). Šitaip anksčiau mane stebėdavo tik keli bernai, nors ir tai pagavę mano žvilgsnį, greit nusisukdavo. O ji ir toliau spokso, tik tada kai paklausiu, kas yra, nenoriai nusuka akis. Ne gana to, prieš kelis metus stengiausi kuo ilgiau išlaikyti paslaptį į kurią mokyklą ruošiausi eiti. Bet keliams žmonėms išplepėjus, ji sužinojo ir atsekė mane. Į kitą mokyklą, tada dar kažkaip pateko į tą pačią klasę. Aš susiradau naujų draugų, o ji tiesiog primeta, kad tai ir jos draugai ir persekioja mus. Jau girdžiu ir jų skundus, kaip jiems ji nepatinka ir kaip ji užkniso. Vienas žmogus net pasakė: "kodėl, po velnių, dėl to, kad tu jos "bestukė" (ji niekada nebuvo mano bestukė), mes turim ją kęsti ir iš mandagumo bendrauti?" Kaip man tada elgtis? Ech, sėdžiu ir galvoju, kad Kalėdų Senelis man galėtų atnešti dar daugiau tolerantiškumo, draugiškumo ir kantrybės. Nesuveikė net ir mano užuominos, kad daugiau nenoriu turėti bendrų reikalų. Greitai nutraukti pokalbiai, stengimaisi kuo greičiau pabėgti, nemandagios replikos ir kai kurie poelgiai. Bet nieko, ji ir toliau apsimeta, kad mes "bestės". O aš tiesiog negaliu jai išrėžti jai į akis: "atsiknisk." Negaliu atstumti, kai kitas žmogus labai nori bendrauti, stenguos elgtis kuo draugiškau. Nors užkniso. Nesveikai. Žinau, aš bloga :D Dar klausiu savęs, ką ji tokio manyje atrado, kad taip prilipo? Ką?.. Kai ten beveik nieko nėra...
Turėjau dar vieną draugę prielipą. Visuomet, kai aš ir mano "draugas" (tuomet jis man patiko) norėdavom pabūti vieni, ji lyg niekur nieko atnešdavo savo kailį. Galiausiai man gana draugiškai pavyko jų abiejų atsikratyti. Nėra draugės prielipos, nėra ir vaikino.
Man labai patinka būti su draugais, bet vienai man geriau. Turiu kelis nerealius draugus ir man jų užtenka, nereik man viso būrio apsimetelių. Viena draugė skundėsi, kad yra per drovi bendrauti su žmonėmis, o mane pavadino nesuinteresuota. Ir ji buvo teisi. Aš esu nesuinteresuota bendrauti su daugeliu žmonių, todėl iš šalies atrodau gan rami ir tyli. Jei žmogus man neatrodo įdomus, aš su juo sėkmingai palaikau super formalius santykius ir nesileidžiu į asmeniškumus. Kodėl? Nes žmones prisijaukinus, man būna LABAI sunku juos atstumti ir pasakyti, kad pernelyg nesimėgauju tokiu bendravimu. Todėl jei nesu garantuota, ar ta draugystė bus nuoširdi, tiesiog net nemėginu bendrauti. O kalbant apie prielipas, tikiuosi, kad daug tokių nebus mano gyvenime. Nes aš individualistė. Nes aš dievinu savarankiškumą. Tegyvuoja nepriklausomybė. Amen.
.jpg)
No comments:
Post a Comment