Ateitis ir Vėlinės

Šiandien susimąsčiau, ką noriu veikti gyvenime. Ogi nieko. Šiuo metu neturiu jokių svajonių susijusių su kokia nors profesija. Išvis aš nenoriu jokios profesijos, nieko rimto dirbti. Iš aplinkinių tik girdžiu: "negali nieko neveikt, turi įstoti į universitetą, įgauti profesiją ir užsitikrinti gerą materialinę padėtį". Aha, tik kažkaip jie patys taip gyvendami nėra laimingi. Nors koks skirtumas, laimingas tu ar ne. Gal vieniem patinka būt nelaimingiem ir save skriausti. Svarbu, kad jiems taip gerai. Bet jau nukrypau nuo temos. Nusprendžiau, jei dabar neturiu jokių planų ir svajonių, tai anksčiau tikrai turėjau daug svajonių! Kodėl gi neišpildžius vaikystės svajonės, jei dabar esu be fantazijos? Susiradau savo senus laiškus ir piešinius, sukurtus linksmais pradinės metais, ir ieškojau įkvėpimo. Galvojau rasiu kažką normalaus, bet eilinį kartą save nuvyliau. Beveik visi šedevrai buvo išpuošti mielais padarais ir rutuliais. Užrašas viršuje skelbė: "BŪSIU POKEMONŲ MEISTRĖ". Hell yeah! Gal dar egzistuoja tas kompiuterinis Pokemonų žaidimas? Tada kažkuria prasme galėčiau tapt pokemonų meistrė, bet dauguma žmonių greičiau mane pavadintų noulaifere.
O jei rimčiau, tai žiūrėsiu, kur mane gyvenimas nuves. Nes koks skirtumas, gyvenu dabartimi. Ką veikiu dabartyje? Na, techniškai, šiuo metu valgau ir rašau, neseniai grįžau iš kapinių. Beje, labai gražu ten. Aplink tamsu, o ten labai daug švieselių (žvakučių). Taip magiškai atrodo.
Ramių Vėlinių, žmonės.