Mane įkvėpia liūdesys

Kai esu linksma ir gerai jaučiuosi, dažniausiai net nepagalvoju apie rašymą, o kai esu liūdna - žodžiai liejasi per kraštus. Ir po to lengviau pasidaro, tarsi išsilieju neigiamas emocijas. Tik esu uždara, todėl tas mintis pasilieku sau. O šiame bloge nerašau visko, kas slepiasi pas mane galvoje, nes nenoriu, kad jūs išprotėtumėt :) Nesupraskit neteisingai, aš tikiu, kad dauguma žmonių tai pakeltų, bet nenoriu Jums užkraut savo keistas (kartais kraupias) mintis.
Todėl... Žiūrint iš gerosios pusės, net ir liūdesy bei depresijoj yra kažkas gero. Nustosiu rašyt tik dviem atvejais: jeigu  prarasiu vaizduotę arba tapsiu visiškai laiminga. Tikiuosi, taip nebus. Aš nebūsiu aš.