Švelniai hiperbolizuotas , bet persmelktas realybės tekstas.
Noriu vienam žmogui pasakyti tiesiai į veidą, bet mano etikos ribos man to neleidžia. Nors gana ryškiai tai parodau užuominomis. PALIK MANE RAMYBĖJ, GYVENK SAVO GYVENIMĄ, O AŠ KAIP NORS IŠGYVENSIU. Prisimazink prie kitų. Vaidink, kaip ir visi jie daro. Parodyk save, vaizduok kažką, nes tik taip išsikovosi kelią į kvailą "elitą". Visiems vadovauk, nepriimk kitų nuomonės. Visuomet skelbk savo neįdomią nuomonę, renkis firminiais rūbais, turėk brangius daiktus. Padlaižiauk, apsimesk draugišku, o už nugaros apkalbinėk. Nevenk ir "kietu" pabūt, pasityčiok iš kitų, parūkyk truputėlį. Priešinga lytis lai būna didžiausias tavo traukos objektas. Na va, dabar tu populiarus. Visai nesunku, ane? Užtat tu dabar labai bendruomeniškas. Pasikelk save į dausas, nes dabar tu labai "nerealus", turi daugybę netikrų draugų, psichotropinės medžiagos yra visai sveikas dalykas mąstant tavo nesveika galva, susiporavimas yra vienas iš svarbesnių tikslų, bet tai negali pranokti šlovės. Nes tai tavo vertybė. O šią mergaitę palik ramybėj, jai patinka jos intravertiškas gyvenimėlis, jos išgyvenimai. Palik šia mergaitę ramybėj, niekada neaiškink jai ką daryti. Nes ji nekenčia, kai kiti jai vadovauja, bet ir pati vadovauti kitiems nemėgsta. Palik ją ramybėj, nes ji pati atsakinga už save. Ech, jau apie save trečiu asmeniu pradėjau šnekėti. Juk aš, pasak mano močiutės, esu karalaitė. Kodėl gi negaliu apie save taip kalbėt?
No comments:
Post a Comment