Knygos

  Dievinu geras knygas. Jei jos būna pakankamai įdomios, galiu ir realybę užmiršti. Išgyvenu viską kartu su veikėjais, o jei kuris numiršta, kartais reikia net savaitės išsiverkti. Bet paskui nusprendžiu, kad čia tik kvaila autoriaus sukurta pabaiga ir pati sau pasirašau tobulą pabaigą :D Na, žinoma, dažniausiai esmė būna ne laimingoje pabaigoje, o pačioje istorijoje. Ir gal ta nelaiminga pabaiga nėra tokia jau nelaiminga? Gal tas anapilin iškeliavęs veikėjas ten laimingesnis? O su tais, kuriuos myli vistiek susitiks kažkada kažkur. Ir galbūt tik ten jų laimė gali būti pilna, nes žemėje tai nelabai įmanoma. Šitaip mąstant visos knygos su laiminga pabaiga :)
  Knygos gali daug išmokyti. Ir kalbu ne tik apie nuobodžius vadovėlius. Nebūna griebti į rankas "kaip tapti laimingu per savaitę" ir panašiai. Ten dažniausiai būna tik smegenų pudravimas. Visas pamokas galima rasti geroje grožinėje literatūroje. Kaip nepasiduoti. Kaip nebijoti. Kaip pasiaukoti už kitus. Kaip vertinti draugystę. Kaip mylėti. Kaip kovoti. Kaip nugalėti blogį. Kaip svarbu yra teisybė. Kaip rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Kaip viskas baigiasi gerai, o jei nesibaigė, tai dar ne pabaiga. Gal ne šiame gyvenime, gal ne žemėje, bet ne pabaiga. Kaip išsiaiškinti užslėptas paslaptis. Ir t.t.

Ok, aš gal baigsiu čia svaigt :D Tiesiog, jei nemėgstat knygų - užjaučiu jus. Nah..neužjaučiu :D

Geros dienos.