Anksčiau man rūpėdavo aplinkinių nuomonė. Vis kamuodavo mintys: O ką kiti pagalvos? Kaip jie elgsis su manim? Ar jie mane atstums? Bet tai nesvarbu. Turi svajonę, jos siek. Mažiausiai turi rūpėti aplinkinių nuomonė. Vistiek neįmanoma visiems įtikti, pilna šiame pasauly pavyduolių. Kas dedasi jų galvoj, nėra mano reikalas. O kaip nori, taip tegul elgiasi tie žmonės. Bet iš manęs tyčiotis niekas nedrįsta, nes aš tiesiog nenusileisčiau. Atsikirtinėt tobulai išmokau, jei reiktų ir fiziškai galėčiau apsigint. O ką už akių šneka nėra svarbu. Nors, tiesa sakant, nieko nepadariau tokio, iš ko galima būtų tyčiotis. Su dauguma žmonių elgiuosi taip, kaip jie su manimi - šaltai. Kaip žinome, tokie puikiai pritampa šiuolaikinėje visuomenėje tarp paauglių. Nesu aš tokia, čia tik mano apsauginis skydas. Bet pastaruoju metu, net jaučiu malonumą durnai elgdamasi. Argi nėra smagu apgaudinėti žmones, kad esi beprotė ir tokiu būdu juos linksminti? :D Man taip patinka stebėti jų išraiškas ir paskui kvatoti. Gal vis dėlto dėl beprotės net nereikia apgaudinėti. Bet kuriuo atveju, iš manęs galima visko tikėtis.
Sunkiausia tiems "geručiams angelėliams", kurie niekuomet negali sulaužyti nei vienos taisyklės ir būna kliūtis ir dažnai patyčių objektams. Nors narkomanams būti ne kažką geriau, ir iš jų tyčiojamasi. "Kieti" arba "populiarieji" dažniausiai būna yra tie, kurie pradeda patyčias. Nes tai jiems yra smagu. Apgailėtina. O tokiems visada besijuokiantiems bepročiams, kurie gyvena savam pasauly ir jiems nusispjaut į kitų nuomonę yra visai gerai. Išbandyta ši rolė.
Išgyvenkit. Juokitės.
No comments:
Post a Comment