Journey to freedom

  Nežinau, ką jums reiškia laisvė, bet man visuomet laisvė buvo labai svarbi. Tai ne tik tėvynės laisvė, bet ir  mano asmeninė laisvė. Niekuomet nemėgau, kai kas nors suvaržydavo mano laisvę, tuomet viską darydavau priešingai nei tikėdavosi. Tėvams nebuvo lengva, bet bent jau užaugau savarankiškas žmogus. Bet laisvės troškimas vis dar išliko. Vis dar noriu būti laisva.
  Noriu būti laisva nuo įsipareigojimų, suvaržymų. Noriu būti laisva nuo stereotipų, nuomonių. Noriu būti laisva nuo pykčio, neigiamų emocijų. Noriu būti laisva nuo visuomenės nesąmonių. Noriu būti laisva daryti sprendimus, kuriuos nuspręsčiau pati. Noriu būti laisva nuo žmonių įtakos. Noriu būti laisva nuo savo įpročiu, kurie mane žlugdo. Ar noriu būti laisva nuo savo kūno ir savęs?.. Tikriausiai taip, bet tai dar palauks, dar neatėjo tam laikas.

                                                                  ***

                            Sometimes all of us just need to escape somewhere.
  Visai neseniai taip ir padariau. Susikroviau daiktus ir išvažiavau. Nenorėjau ten būti, nenorėjau priimti svarbų sprendimą, nelaukiau ateities. Todėl tiesiog pabėgau kelioms dienoms. Bet ar nepasigailėjau tokio sprendimo? Ne. Iš viso nėra prasmės nieko gailėtis. Bet tokios trumpos atostogos, tiesą pasakius, išėjo tik į naudą. Pamąsčiau, pailsėjau (pagaliau, po daugelio mėnesių). Ir svarbiausia!... Tada pagaliau jaučiausi gyvenanti, ne tik egzistuojanti. O kai grįžau nebuvo taip jau blogai, kaip tikėjausi. Sprendimas priimtas ir aš vėl galiu su nauju entuziazmu žvelgti į kasdienybę.
 Tik vienas bet... Uždaviau sau klausimą: "Ko aš negalėčiau padaryti?" Ir tai mane šiek tiek baugina, nes atsakymai į šį klausimą labai jau skurdūs... Nenoriu būti tokia neprognozuojama asmenybe.