Lekiam

  Laikas eina eina... Mes vis skubame ir skubame... Net nesimato galo mūsų darbams, reikalams, visuomet turime kažką nuveikti, negalime leisti sau atsipūsti. Dažniausiai net negalvoji ar nori ten eiti, dirbi, bet tai darai, nes privalai. Bet ar išites privalai daryti tai, ko iš tavęs tikisi aplinkiniai? O gal geriau atsižvelgti į tai, ką tu privalai savo atžvilgiu? Tu privalai būti laimingas ir daryti tai, kas tau suteikia laimės (žinoma ir į kitų laimę derėtų atsižvelgti). Ar bent susimąstome, kam švaistome savo brangų laiką? Apkalboms, kerštui ir dar kokiems bereikšmiams darbams?
  Na, bet lengva pasakyti - sunku padaryti. Kartais taip pamąstome, o paskui vėl grįžtame prie senų įpročių. Keisti kažką (daugumai mūsų) juk taip nesinori... O laikas nestovi, kiekvienam išmus savo valanda.